Dictionary of the Lithuanian Language.
liežuvautojas — liežuváutojas, liežuváutoja dkt. Jõ elgesỹs kasdiẽn dúodavo pẽno liežuváutojams … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
liežuvautoja — liežuváutojas, liežuváutoja dkt. Jõ elgesỹs kasdiẽn dúodavo pẽno liežuváutojams … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
ilgliežuvis — ilgliežùvis, ė smob. (2) K; R321 ilgaliežuvis, liežuvautojas: Žmogus ilgliežùvis, kurs visus aplo[ja] J. Ta ilgliežùvė mane apkalbėjo Skr. Ar aš tau nesakiau, neprasidėk su tuom ilgliežuviù Trg. Nebarkias su ilgliežuviu VP31 … Dictionary of the Lithuanian Language
liežuvainis — liežùvainis, ė smob. BzF58 liežuvautojas, liežuvininkas … Dictionary of the Lithuanian Language
liežuvininkas — liežùvininkas ( inykas; SD461), ė smob. (1) [K]; R liežuvių, plepalų nešiotojas, liežuvautojas: Kurs daug kalba arba nešio[ja] kalbas nuo [vieno] prie kito, tai bus liežùvininkas J. Mūso Zosė y[ra] didelė liežuvininkė, po kiemus liežuvius… … Dictionary of the Lithuanian Language
malokininkas — ×malòkininkas, ė smob. (1) plepys: Ma[n] labai patinka pasiklausyt, ka kartais geri malòkininkai susikimba Škn. Susitiko tą malòkininką ir daba stirsta ant kelio [besikalbėdamas] Jnš. ║ liežuvautojas, plepalų nešiotojas: Kitos tokios… … Dictionary of the Lithuanian Language
minkštaliežuvis — minkštaliežùvis, ė smob. (2) 1. BŽ234 kas meilikauja, saldžialiežuvis, saldžiakalbis. 2. kas niekus tauškia, liežuvautojas: Ak tu, minkštaliežùvi, – kap paleidai savo liežuvį, tai jau ir nesusturėsi! Pls … Dictionary of the Lithuanian Language
paklebčius — ×paklẽbčius (l. pochlebca) scom. (2) 1. Lex111, CII177, MŽ, [K] plepys, liežuvininkas, liežuvautojas. 2. Q327, CII459, R saldžialiežuvis, pataikūnas: Marti tikras paklẽbčius – gera abiem pusėm Ktk. Aš nemėgiu tokių paklẽbčių, katrie noria… … Dictionary of the Lithuanian Language
pantaplinis — ×pantãplinis, ė adj. (1), pantaplìnis (2) → pantaplis. ◊ pantãplinis paštõrius liežuvautojas, liežuvneša: Ana ateina pantaplìnis paštõrius Br … Dictionary of the Lithuanian Language
papliauka — sf. (1) 1. nešvanki kalba, blevyzga: Anas moka pasakot papliaukas Dv. 2. scom. liežuvautojas, niekatauškys: Papliauka tas, melagis, jis tik pletkų pridarė! Vlk … Dictionary of the Lithuanian Language
